Vienas iš svarbiausių žingsnių, žengiant į užsienio rinkas, yra tinkamos eksporto krypties pasirinkimas. Pasaulyje yra beveik 200 šalių, kurios pasižymi skirtingomis rizikomis ir galimybėmis. Kurią iš jų galiausiai pasirinkti?
Ar turėtumėte pasirinkti tokias išsivysčiusias rinkas kaip JAV, Kanada, Japonija, ar bet kurią iš euro zonos šalių – rinkas, kurios siūlo stabilias sąlygas, su maža ekonomine rizika? Ar vis tik turėtumėte siekti sėkmės besivystančiose rinkose, tokiose kaip Azija, Lotynų Amerika, Viduriniai Rytai ar Šiaurės Afrika, kuriose sparčiai auga vidurinioji klasė, tačiau vyrauja reikšminga geopolitinė, socialinė bei ekonominė rizika?
Vyrauja klaidinga nuomonė, kad norint sėkmingai eksportuoti, įmonės turi susitelkti ties rinkomis, kuriose bent minimaliai kalbama angliškai bei kurios turi didelį gyventojų skaičių. Dėja, tokiose rinkose tikėtina, kad bus stipri vidaus produkcija ir intensyvi konkurencija iš kitų šalių. Puikus pavyzdys – Vokietija. Ši Europos gamybos gigantė yra pasaulio lyderė technologijų, inžinerijos ir inovacijų srityje, galinti pasigirti 4-ąja didžiausia pasaulio ekonomika, kurios nominalaus BVP prognozuojama 2019 m. sieks 4,2 trilijono USD, tačiau įeiti į Vokietijos rinką yra nepaprastai sudėtinga. Visų pirma, Vokietijos vidaus gamyba yra stipri, todėl didelę dalį produkcijos gali pasigaminti patys. Antra, tai Vokietijos rinka patraukli ne tik visoms kitoms Europos šalims, bet ir tiekėjams iš viso pasaulio, o tai reiškia – arši tarptautinė konkurencija ir Jums teks kovoti dėl vietos šioje rinkoje su įmonėmis iš viso pasaulio.
Užuot eikvoję savo laiką ir finansus didelėse šalyse, ieškokite alternatyvų mažesnėse rinkose. Kuo mažesnė šalis, tuo ji labiau suinteresuota importuoti užsienio prekes, todėl tuo didesnės eksporto galimybes atsiveria ir Jums. Viena iš mažesnių, tačiau importui atvirų šalių yra Islandija. Tai nedidelė valstybė, kurioje gyvena šiek tiek daugiau nei 330 tūkst, tačiau ji turi išsilavinusią ir technologiškai pažangią visuomenę, kuri vertina aukštos kokybės produktus ir paslaugas. Nors Islandija ir nėra ES narė, verslui tai nesukelia didelių iššūkių, nes ši šalis yra Europos ekonominės erdvės (EEE) dalis, kurioje yra laisvas prekių judėjimas ir kurioje vyraujanti verslo kalba – anglų.
Pagrindinė mintis – santykinai mažesnėse rinkose, tokiose kaip Islandija, vietinė gamyba nėra tokia išsivysčiusi kaip didesnėse rinkose, o tai reiškia, kad rinkoje bus gan didelė perkamoji galia ir pakankamai maža konkurencija.
Taigi, nenuvertinkite mažų rinkų, nes jos gali būti tai ko Jums labiausiai reikia, ypač žengiant pirmuosius žingsnius eksportuojant. Tuo pat metu atminkite, kad įėjimas į naują rinką yra sudėtingas ir nemažai laiko reikalaujantis procesas, nepriklausomai nuo rinkos dydžio.
Jei Jūsų įmonė siekia tarptautinio augimo ir jai reikia informacijos apie tam tikras rinkas ar patarimų kaip į jas įeiti, nedvejodami susisiekite su mumis.
