Rasos Dževeckytės (VŽ) nuotr.
Gintarė Rovaitė „Verslo žinios“
Naujienoms imlūs ir plačiau atverti pinigines pasiruošę skandinavai vilioja eksportuojančias maisto pramonės bendroves – Lietuvos eksporto mastai į regiono šalis auga. Ir nors čia uždirbti galima, norint įsitvirtinti reklaminių šūkių neužteks – savo vertę teks įrodyti ir partneriams, ir klientams.
Ekologija, natūralumas, tvarumas – burtažodžiai, šiandien viliojantys viso pasaulio pirkėjus. Vis dėlto skandinavams suvilioti neužteks žalių lapelių ant produkto pakuotės ar užrašų etiketėje „be konservantų“.
Rinka potenciali
Konsultacijų bendrovės „Gateway & Partners“ duomenimis, pernai vien Švedija importavo maisto produktų už 15 mlrd. Eur. 30% importuotų maisto produktų sudarė žuvų ir jūrų gėrybių produktai, 10% įvairūs gėrimai, po 7% – mėsos ir pieno produktai.
Remiantis Užsienio reikalų ministerija, Lietuvos eksportas į Skandinavijos šalis auga: bendrovės pernai į Švediją, 7-ą pagal vertę mūsų eksporto partnerę, eksportavo prekių už 1,37 mlrd. Eur – 8,4% daugiau nei 2017 m. Beveik 5% – iki 705 mln. Eur – pernai augo ir Lietuvos eksportas į Daniją, 11%, iki 499 mln. Eur, – į Suomiją.T
- Emociškai Lietuva patraukliausia – Lenkijai ir Vokietijai
- Europos žemės ūkio maisto produktams populiarinti – 200 mln. Eur
- Pataria atsargiau eksportuoti į Skandinaviją
Skandinavijos vartotojų perkamoji galia didelė, tad jie sutinka daugiau mokėti už pamėgtus, aukštesnės pridėtinės vertės produktus.
Kalbant apie maisto pramonę, Skandinavijos vartotojai yra šiandien visame pasaulyje vyraujančių ekologijos, natūralumo madų priešakyje. Vartotojai čia darosi vis sąmoningesni ir aplinkosaugos klausimais – vis daugiau dėmesio skiriama ne tik natūralios sudėties, bet ir tvariai pagamintai produkcijai, atkreipiamas dėmesys į tai, kaip gautos žaliavos gamybai, kalbant apie gyvulinės kilmės produktus, vis svarbiau darosi, kokiomis sąlygomis produkcija auginta.
Dar viena tendencija, įsigalinti Skandinavijos šalyse, – elektroninė prekyba. Dauguma didžiausių prekybininkų siūlo produktų pristatymo į namus galimybę, nes skandinavai vis dar mėgsta gaminti namuose, populiarėja ir paslauga, leidžianti į namus užsisakyti receptą bei visus produktus, reikalingus tam tikram patiekalui pagaminti.
Lengvai neužbursi
Būtent į ekologiškų produktų segmentą taikėsi „Daumantai LT“, Skandinavijoje dirbantys nuo 2011 m.
„Skandinavija buvo vos ne pirma mūsų eksporto rinka – pradėję gaminti ekologiškus pagardus, ėmėmės darbo su klientų Skandinavijoje paieška, pradėjome bendrauti su vienu didžiausių jų mažmenininkų „Coop“, vėliau ir kitais prekybininkais“, – teigia Domas Grinkevičius, „Daumantai LT“ produktų plėtros vadovas.
Jis pasakoja, kad, kaip ir tuomet, ekologija išlieka svarbiausia vartojimo tendencija Skandinavijoje. Tiesa, norint suvilioti pirkėjus, neužtenka reklamų ar pakuočių, skelbiančių apie ekologišką produkciją.
„Tiek partneriai, tiek vartotojai labai žiūri į produkto kokybę. Maisto produktų kainos ten aukštesnės ir žmonės nori už tą didesnę kainą gauti ir geresnę kokybę“, – kalba D. Grinkevičius.
Apie tai VŽ pasakojo ir Narimantas Juzikis, „Alvas ir Ko“ komercijos skyriaus vadovas.
„Tai tikrai nėra tie klientai, kurie laukia ištiestomis rankomis. Reikia labai daug dirbti, įrodinėti, kad esi patikimas. Ko gero, nė viena bendrovė nepasirašys sutarčių pirmiausia neatvykusi pati pažiūrėti, kaip dirbi, – kiekvienas žingsnis siekiant įsitvirtinti čia kainuoja tikrai daug laiko“, – teigia N. Juzikis.
Išties, vienas iš trijų švedų prie lentynos rinkdamasis produktą ne tik skaito etiketes, bet ir telefonu ieško apie juos informacijos internete.
Niko Grumblio, bendrovės „Gateway & Partners“, padedančios įmonėms įsitvirtinti eksporto rinkose, pardavimo vadovo, teigimu, nors ekologijos mada Skandinavijoje dominuoja, tai nereiškia, kad durys įprastai ar žemesnės kainos kategorijos produkcijai – užvertos.
„Skandinavai nori ekologijos, bet iki tam tikros ribos“, – pabrėžia N. Grumblys.
Jis pamena, kaip pernai bandė į Suomiją įvesti ekologišką veganišką šokoladą.
„Suomiams labai patiko idėja, pakuotė, bet neįtiko skonis. Atsiliepimas buvo toks, kad gal sukurkite ką nors mažiau ekologiško, bet skanaus. Tikrai nėra taip, kad skandinavai ekologijos vaikytųsi aklai“, – pasakoja pašnekovas.
Su savu ar privačiu
Dar viena tendencija, vyraujanti Skandinavijos šalyse, – privačių prekės ženklų populiarumas. Visą produkciją čia su privačia etikete tiekia ir „Mantinga“, ir „Auga group“, neseniai pasirašiusi sutartį su vienais didžiausių Švedijos maisto platintojų „Di Luca & Di Luca“ ir „Midsona“.
„Tokia nuo pat pradžių buvo mūsų strategija – apskaičiavome, kad su savo prekės ženklu bandyti į šias šalis patekti yra per brangu. Šiandien irgi negalvojame apie savo prekės ženklų įvedimą vien dėl to, kad jau turime daug partnerių, kuriems gaminame privačios etiketės produktus ir nenorime sukurti papildomos konkurencijos“, – pasakoja D. Grinkevičius.
Ir N. Grumblys teigia, kad su savo prekės ženklu įsitvirtinti Skandinavijoje – bent 10 kartų sunkiau nei su privačiu, o norint tai padaryti iškart galima rūpintis dideliu biudžetu reklamai.
„Skandinavai yra gana smarkiai prisirišę prie prekės ženklų: lietuviai rinkdamiesi prekę žiūri į kainą ar sudėtį, o skandinavams įdomiau, kas produktą pagamino. Taigi, norint suvilioti pirkėją kokia nors lietuviška preke, reikia, kad jis jau žinotų šį prekės ženklą, o be didelio reklaminio biudžeto sunku tai pasiekti“, – pasakoja konsultantas.
Įspėja
VŽ neseniai rašė apie Šiaurės šalyse sparčiai augantį bankrotų skaičių. Švedijoje bankrotų skaičius pernai padidėjo 13,2% ir buvo didžiausias nuo 2013 m., Norvegijoje – 9,9% ir buvo didžiausias nuo pat 2009 m., Danijoje jų padaugėjo 12,5%, Suomijoje – net 17,3%. Pranešama ir apie Skandinavijos šalyse besitraukiančią mažmeninės prekybos apimtį, ir apie tai, kad bankrotų skaičius augti turėtų ir šiemet.
Vis dėlto N. Grumblys siūlo nepanikuoti. Jis teigia, kad dažnai praktika kertasi su pateikiama statistika.
„Prieš porą metų buvo kalbama, kad Švedijoje stoja statybos pramonė, bet kiek dirbome su baldininkais, jokio ekonominio sulėtėjimo ar sumažėjusio susidomėjimo nematėme, gal net priešingai“, – prisimena jis.
N. Grumblys pasakoja ir šiandien girdintis apie tam tikras rizikas, pavyzdžiui, krintantį kronos kursą Norvegijoje, žemyn mušantį ir kainas, tačiau bendraudamas su partneriais teigia nejaučiantis, kad situacija būtų prasta.
Žinoma, apsidrausti niekada nepakenks.
„Pirmiausia, žinoma, reiktų rinktis patikimus, rinkoje gerai įsitvirtinusius vietos partnerius, visuomet derėtis dėl didesnio avanso, taip pat galima pasirūpinti prekinio kredito draudimu, jeigu pirkėjas neatsiskaitytų. Bet šiaip siūlyčiau nebijoti, nes kol kas praktika rodo, kad kokių nors didelių problemų regione nėra“, – ramina pašnekovas.
